- pampalas
- 1 pam̃palas sm. (3b) 1. žr. 1 pampa 1: Kuisiai įkanda, pampalaĩ raudoni paliekta Mžk. | Gerokai šąla: ant ledo pampalaĩ iššoko Ss. Ledas pampalaĩs išėjo Jrb. 2. ledo varveklis: Kad pradėjo šalti, po stogu pampalaĩ ligi pat žemės pašalo Tv. Andarokas pampalaĩs nutįso – taip smarkiai apšalu lijo Jrb. 3. storas keptas bulvės griežinėlis: Iš vienos bulvės išeit du trys bulvių pampalaĩ Šts. Vaikai kepa pam̃palus ant rinkiais Šts. 4. nuplyšęs, nuskaręs drabužis: Jis najo (nuėjo) su tuo suplyšusiu pampalu (prastu švarku) į miestą Jrb. 5. Skr euf. juok. membrum virile (vaiko): Užsidenk pampaliùką, kad katė nenukąstų (sakoma berniukui be kelnių) Gs. 6. scom. Skr kas nedidelio ūgio, pilvotas, pampala: Pampalas vaikas, pilvą pastatęs pamplinė[ja] J. Ką tu čia pleški, mažasis pam̃pale?! Žvr. Aš jau buvau geras pam̃palas (paaugęs), kai mane išleido ganyt Jrb. Blakė eina par sieną kai pam̃palas, kraujo prigėrusi Skr. ^ Tėvas draikalas, motyna pam̃palas, o vaikai pabiručiai (virkščia, ankštis, žirniai) Sch68.
Dictionary of the Lithuanian Language.